1892 m. gruodžio 19 d. Karališkių kaime (buvusiame Balninkų valsčiuje) gimė PETRAS TARASENKA (1892–1962). Su šeima persikėlęs gyventi į Alantą, būsimas rašytojas baigė Alantos dviklasę pradžios mokyklą. Vėliau čia sugrįžo mokytojauti ir aktyviai įsitraukė į kultūrinį miestelio gyvenimą. P. Tarasenkos darbai – skelbti publicistiniai straipsniai, leistos knygos – kartu yra ir archeologiniai veikalai. Geriausiai savo ryšį su gimtuoju Alantos kraštu P. Tarasenka atskleidė knygoje „Užburti lobiai“. Čia nugulė pasakojimai apie paslaptingus Alantos, kūrinyje minimo Antakalnio vardu, objektus. Vienoje iš apysakų aprašytas ir Svobiškėlio akmuo su ženklais, visų vadinamas Valiulio akmeniu: „Sakė seni žmonės, kad po Valiulio akmeniu dideli pinigai užkasti ir kipšiukui buvo pavesta juos saugoti. O kad po tuo akmeniu tikrai yra lobis, rodo ant jo iškalta pasaga. Pasakojama, kad nesunku, esą, tą lobį paimti.“ (iš P. Tarasenkos knygos „Užburti lobiai“). Apsakyme aprašytas Svobiškėlio akmuo su ženklais 1997 metais įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, o Laičių kaimo (Alantos sen.) kapinaitėse galima aplankyti „Užburtų lobių“ pasakotojo Kazio Ylos (1850–1930) kapą. Taip pat Petras Tarasenka aktyviai prisidėjo prie Alantos mokyklos statybos. Dabar ant Alantos gimnazijos senojo pastato, pripažinto nekilnojamąja kultūros vertybe, sienos kabo atminimo lenta: „Čia 1914 m. Alantos dviklasėje mokykloje dirbo Petras Tarasenka. Archeologas ir rašytojas“.